išsikuštenti

2 išsikušténti 1. žr. 3 iškuštėti 2 (refl.): Palaikiau varžoj lynus (žuvis) kelias dienas, tai kad išsikuštẽno, nugaros plonučiutės liko Lel. 2. žr. 3 iškuštėti 4 (refl.). | prk.: „Vienybės“ bendradarbis „išsirašė“, išsikušteno (išsisėmė), o, nieko nauja neskaitydamas, neturėjo kuo atsigauti Vaižg. \ kuštenti; išsikuštenti